17/11/2026 prie GenEra
Svorio korekcijai skirti vaistai ir genetika – kodėl tie patys vaistai skirtingus žmones veikia nevienodai?
Pastaraisiais metais svorio korekcijai skirti vaistai tapo vienu plačiausiai aptariamų šiuolaikinės medicinos pasiekimų. Tokios veikliosios medžiagos kaip semagliutidas ir tirzepatidas iš esmės pakeitė antsvorio ir nutukimo gydymo metodus, suteikdamos papildomų galimybių žmonėms, kuriems vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka.
Tačiau yra viena įdomi detalė – net vartojant tuos pačius vaistus panašiomis dozėmis, žmonių reakcija į gydymą gali labai skirtis. Vienam žmogui gydymas gali duoti labai gerų rezultatų, kitam poveikis gali būti nuosaikesnis, o dar kitam gali pasireikšti ryškus šalutinis poveikis.
Kodėl taip nutinka? Vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos organizmo reakcijai į vaistus, yra mūsų genetika.
Kaip veikia šiuolaikiniai svorio korekcijai skirti vaistai?
Svorio reguliavimas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja smegenys, virškinimo sistema, hormonai, medžiagų apykaita ir kiti organizmo mechanizmai. Todėl šiuolaikiniai svorio mažinimui skirti vaistai veikia skirtingus šio reguliavimo mechanizmus, pavyzdžiui, daro įtaką apetitui, sotumo jausmui ir suvartojamos energijos kiekiui.
GLP-1 receptorių agonistai – semagliutidas ir liragliutidas
Tikriausiai geriausiai žinoma svorio korekcijai skirtų vaistų grupė yra GLP-1 receptorių agonistai. Jai priklauso semagliutidas (pavyzdžiui, vaistų „Wegovy“ ir „Ozempic“ sudėtyje) ir liragliutidas („Saxenda“).
Norint suprasti, kaip jie veikia, pirmiausia reikėtų susipažinti su vienu iš natūralių mūsų organizmo hormonų – GLP-1, arba į gliukagoną panašiu peptidu-1.
GLP-1 išsiskiria žarnyne po valgio ir padeda organizmui reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje bei apetitą. Padidėjus gliukozės kiekiui kraujyje, jis skatina insulino išsiskyrimą, lėtina skrandžio ištuštėjimą ir veikia smegenų centrus, susijusius su sotumo ir alkio pojūčiais.
GLP-1 receptorių agonistai imituoja šio hormono veikimą, aktyvindami atitinkamus receptorius. Dėl to žmogus gali ilgiau jaustis sotus, gali sumažėti alkio jausmas ir noras valgyti, taip pat bendras suvartojamo maisto kiekis.

1-asis paveikslas. GLP-1 hormono poveikis organizmui vartojant maistą.
Dvigubo veikimo terapija – tirzepatidas
Kitas svorio korekcijai skirtas vaistas – tirzepatidas („Mounjaro“) – veikia ne vieną, o dvi receptorių sistemas: GLP-1 ir GIP.
GIP, arba nuo gliukozės priklausomas insulinotropinis polipeptidas, taip pat yra hormonas, išsiskiriantis žarnyne ir dalyvaujantis organizmo medžiagų apykaitos reguliavime. Kartu su GLP-1 jis veikia insulino išsiskyrimą, gliukozės kiekį ir energijos balansą.
Tirzepatidas aktyvina abiejų hormonų receptorius, todėl veikia du vienas kitą papildančius procesus.
Apetitą veikianti kombinuota terapija – naltreksonas ir bupropionas
Kitoks veikimo mechanizmas būdingas vaistui „Mysimba“, kurio sudėtyje yra dvi veikliosios medžiagos – naltreksonas ir bupropionas.
Šios medžiagos veikia smegenų sistemas, dalyvaujančias reguliuojant apetitą, valgymo elgesį ir su maistu susijusį atlygio pojūtį. Bupropionas veikia dopamino ir noradrenalino signalų perdavimą, todėl paprastai vartojamas depresijai gydyti, o naltreksonas veikia opioidinius receptorius ir yra vartojamas priklausomybėms gydyti. Bendras šių dviejų veikliųjų medžiagų poveikis gali padėti sumažinti alkį ir potraukį maistui.
Nors šių vaistų tikslas taip pat yra svorio kontrolė, jų veikimo mechanizmai iš esmės skiriasi – naltreksono ir bupropiono poveikis daugiausia nukreiptas į smegenis, o GLP-1 agonistai ir tirzepatidas veikia fiziologinius virškinimo procesus.
Šalutinis poveikis
Nors svorio korekcijai skirtų vaistų sukeliamas poveikis gydymo požiūriu yra pageidaujamas (sumažėjęs apetitas, sulėtėję virškinimo procesai, insulino išsiskyrimo ir gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas), pernelyg greitai keičiant dozę tie patys procesai gali sukelti nemalonų šalutinį poveikį virškinimo traktui:
- pilvo pūtimą;
- pykinimą;
- vidurių užkietėjimą arba viduriavimą;
- vėmimą;
- pilvo diskomfortą.
Kodėl tie patys vaistai skirtingus žmones veikia nevienodai?
Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir tai galioja ir tam, kaip mūsų organizmas skaido vaistus bei į juos reaguoja.
Viena iš priežasčių – nedideli paveldimi mūsų DNR skirtumai. Jie gali turėti įtakos tiek tam, kaip greitai organizmas skaido konkrečius vaistus, tiek receptorių, į kuriuos šie vaistai veikia, jautrumui.
Farmakogenetika (PGx) – tai mokslo sritis, tirianti žmogaus genetikos ir organizmo reakcijos į vaistus sąsajas.
Svorio korekcijai skirtų vaistų veikimui ypač svarbūs šie trys genai:
GLP1R – GLP-1 receptoriaus genas
Šiame gene užkoduotos instrukcijos, pagal kurias gaminamas GLP-1 receptorius, aktyvinamas tokių vaistų kaip semagliutidas ir liragliutidas.
GLP1R geno pokyčiai gali lemti receptoriaus struktūros pokyčius, dėl kurių atitinkamiems hormonams ir vaistams gali būti sunkiau prisijungti prie receptoriaus. Tai potencialiai gali turėti įtakos gydymo veiksmingumui ir toleravimui.
GIPR – GIP receptoriaus genas
GIPR genas atsakingas už GIP receptoriaus, kuris yra vienas iš tirzepatido veikimo taikinių, gamybą.
Naujausi tyrimai rodo, kad GIP receptorių aktyvinimas paprastai mažina GLP-1 receptorių sukeliamą pykinimą, todėl GIPR geno pokyčiai gali turėti įtakos GIP receptorių aktyvumui ir potencialiai padidinti galimo šalutinio poveikio riziką (Su et al., 2026).
CYP2B6 – vaistų metabolizmo genas
Skirtingai nei GLP1R ir GIPR, kurie koduoja vaistų taikinius – receptorius, CYP2B6 dalyvauja kepenyse gaminamo fermento, atsakingo už tam tikrų vaistų skaidymą, veikloje.
Vienas iš vaistų, kurį CYP2B6 fermentas paverčia aktyvia forma, yra bupropionas. CYP2B6 geno pokyčiai potencialiai gali lemti didesnę arba mažesnę aktyvių vaisto formų koncentraciją organizme ir atitinkamai pakeisti reakciją į bupropiono ir naltreksono terapiją.
Ką galima sužinoti atlikus farmakogenetinį testą?
„GenEra“ svorio kontrolės vaistų farmakogenetinis testas analizuoja tris su konkrečių svorio korekcijai skirtų vaistų veikimu susijusius genus (GLP1R, GIPR ir CYP2B6) ir šešis šių genų genetinius variantus.
Testo rezultatai suteikia informacijos apie keturias veikliąsias medžiagas:
- Liragliutidas – GLP-1 receptorių agonistas;
- Semagliutidas – GLP-1 receptorių agonistas;
- Tirzepatidas – GLP-1 ir GIP receptorių agonistas;
- Bupropionas – antidepresantas, vartojamas kartu su naltreksonu svorio kontrolei skirtuose vaistuose.
Testo ataskaitoje rezultatai apibendrinami taip, kad gydytojui būtų lengviau įvertinti galimą organizmo reakciją į konkrečius vaistus, įskaitant:
- ar tikėtinas įprastas organizmo atsakas;
- ar galimi vaistų skaidymo organizme pokyčiai;
- ar yra genetinių veiksnių, kurie gali būti susiję su skirtingu gydymo veiksmingumu arba toleravimu.
Pavyzdžiui, jei genetiniame profilyje nustatomi tam tikri GLP1R arba GIPR variantai, gydytojas gali atsižvelgti į šią informaciją rinkdamasis tinkamiausią terapiją, vertindamas jos toleravimą ir spręsdamas, ar gydymo eigą reikėtų atidžiau stebėti.
Svarbu suprasti, kad genetinis testas neprognozuoja konkretaus numesimų kilogramų skaičiaus ir negarantuoja, kad vienas vaistas bus veiksmingesnis už kitą. Jis suteikia papildomos informacijos apie tam tikrus genetinius veiksnius, galinčius turėti įtakos organizmo reakcijai į terapiją.
Ar genetika lemia viską?
Tikrai ne. Genetika yra tik viena platesnio paveikslo dalis. Reakcijai į svorio korekcijai skirtus vaistus taip pat turi įtakos amžius, sveikatos būklė, medžiagų apykaita, kartu vartojami vaistai, kepenų ir inkstų veikla, gyvenimo būdas, mitybos įpročiai, pasirinkta dozė ir gydymo trukmė.
Be to, moksliniai tyrimai apie genetinių variantų įtaką GLP-1 terapijai, kuriais pagrįstas šio farmakogenetinio testo sukūrimas, vis dar tęsiami. Nors jau nustatyta įdomių sąsajų tarp tam tikrų genetinių variantų ir organizmo reakcijos į gydymą, kol kas ne visi gauti rezultatai yra pakankamai įtikinami, kad jais būtų galima patikimai grįsti vaistų pasirinkimą.
Todėl farmakogenetinis testas laikytinas papildomu informacijos šaltiniu gydytojui, o ne diagnoze ar gydymo planu. Nepriklausomai nuo genetinio testo rezultatų, sprendimą dėl vaistų vartojimo, pasirinkimo ir dozės priima gydytojas, atsižvelgdamas į individualią paciento sveikatos būklę.
Geresniam savo organizmo pažinimui – ir renkantis gydymą
Svorio kontrolė nėra vien skaičius svarstyklėse. Tai sudėtinga sveikatos tema, kurioje svarbų vaidmenį atlieka medžiagų apykaita, hormonai, genetika ir daugelis kitų veiksnių.
Šiuolaikinė medicina vis labiau krypsta į personalizuotą požiūrį, kai sprendimai dėl gydymo priimami atsižvelgiant ne tik į diagnozę, bet ir į individualias organizmo ypatybes.
„GenEra“ svorio kontrolės vaistų farmakogenetinis testas – vienas iš būdų gauti papildomos informacijos apie savo genetinį profilį ir galimą organizmo reakciją į vaistus.
Testui atlikti naudojamas seilių (burnos gleivinės tepinėlio) mėginys, o rezultatai pateikiami išsamioje ataskaitoje, kurioje paaiškinami genetiniai variantai ir pateikiamos terapinės rekomendacijos gydytojui.
Sužinokite daugiau apie savo genetinį profilį ir pasinaudokite mokslo teikiamomis galimybėmis, siekdami labiau individualizuotos sveikatos priežiūros!
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra edukacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Farmakogenetinio testo rezultatai turi būti vertinami kartu su kita klinikine informacija. Vaistų vartojimo, nutraukimo ar dozės keitimo sprendimai negali būti priimami remiantis vien genetinio testo rezultatais.
Šaltiniai
- Europos vaistų agentūra (EMA). „Mounjaro“ (tirzepatido) veikimo mechanizmas: https://www.ema.europa.eu/en/documents/product-information/mounjaro-epar-product-information_en.pdf
- EMA. Informacija apie „Mysimba“ (naltreksoną ir bupropioną): https://www.ema.europa.eu/en/medicines/human/EPAR/mysimba
- EMA. Informacija apie „Saxenda“ (liragliutidą): https://www.ema.europa.eu/en/medicines/human/EPAR/saxenda
- EMA. „Wegovy“ (semagliutido) veikimo mechanizmas ir informacija apie preparatą: https://www.ema.europa.eu/en/documents/product-information/wegovy-epar-product-information_en.pdf
- BouSaba, J., Vosoughi, K., Dilmaghani, S., Prokop, L. J., & Camilleri, M. (2023). Pharmacogenetic interactions of medications administered for weight loss in adults: a systematic review and meta-analysis. Pharmacogenomics, 24(5), 283–295. https://doi.org/10.2217/pgs-2022-0192
- Levy, M.E., Schiabor Barrett, K.M., Telis, N. et al. Rare GLP1R variants attenuate weight loss with semaglutide but not tirzepatide. Nat Metab (2026). https://doi.org/10.1038/s42255-026-01656-z
- Su, Q.J., Ashenhurst, J.R., Xu, W. et al. Genetic predictors of GLP1 receptor agonist weight loss and side effects. Nature 653, 770–775 (2026). https://doi.org/10.1038/s41586-026-10330-z