Nepalaid garām! Atstāj e-pastu un mēs Tev paziņosim par akcijas sākumu!

Naujiena – DNR tyrimas, padėsiantis lieknėti sumaniai!

Kaip individualizuotas DNR mitybos tyrimas gali padėti koreguoti svorį? Ir – ko iš tokio tyrimo neverta tikėtis? Apie mitybos DNR tyrimą pasakoja sertifikuota mitybos specialistė Kristīne Sekace, kuri kartu su „GenEra“ laboratorija jį ir sukūrė. 

Maždaug prieš dešimt metų atsirado daugiau informacijos apie tai, kaip nuo genų priklauso, kokia mityba tinka kiekvienam žmogui. Žmonės nėra vienodi, ir yra įrodyta, kad tie patys sveikos gyvensenos patarimai tinka ne visiems. Šie įrodymai taikomi ir rekomendacijoms dėl subalansuotos mitybos. Be to, informacijos apie sveiką mitybą yra labai daug, todėl žmonės dažnai susimąsto, kurių patarimų verta klausyti, o kurių geriau nepaisyti. Dauguma žmonių, nusprendusių atlikti mitybos DNR tyrimą, nori numesti svorio. Kai kurie iš jų išbandė jau beveik viską ir suprato – trumpam rezultatas yra, o ilgesniam laikui – niekaip nepavyksta pasiekti. Kita dalis žmonių pradėjo labiau domėtis, kokia mityba tinka konkrečiai jiems, kad jie išlaikytų optimalų svorį, gerai jaustųsi, nesirgtų.

Ką rodo DNR tyrimo rezultatai

Mitybos tyrimai yra skirtingi. Vadinamieji genetiniai, arba DNR tyrimai, kuriuos atliekant nustatomi medžiagų apykaitos procesuose dalyvaujantys genai, aiškiai parodo, kokia mityba gali būti laikoma subalansuota kiekvienam žmogui individualiai: kiek procentų angliavandenių, baltymų ir riebalų jis turėtų vartoti. Tuomet mitybos specialistas gali paskaičiuoti, ką reikėtų keisti meniu, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. Pavyzdžiui, jei vieno žmogaus subalansuotoje mityboje turi būti 55 % angliavandenių, tai kitam jų kiekį gali tekti sumažinti iki 40 % ar 45 %.

Mitybos tyrimo rezultatai taip pat parodo, kiek ir kokia fizine veikla vertėtų užsiimti. Taip, tai irgi lemia genai. Visi žino bendras rekomendacijas – fizinė veikla su aerobiniu krūviu reikalinga bent 150 minučių per savaitę. Tačiau tyrimas gali parodyti, kad fizinė veikla reikalinga kasdien. Atlikę tyrimą galite sužinoti, kokia fizinė veikla jums tinkamiausia, jei norite sulieknėti – vienam tai gali būti vidutinio intensyvumo kardiotreniruotė, o kitam – didelio intensyvumo intervalinė treniruotė. Taip pat kiekvienam individualiai skiriasi rekomenduojama vienos treniruotės trukmė.

Jei jus domina tik svorio kontrolė, atliekant mitybos DNR tyrimą, nustatomi tik genai, kurių poveikį organizmui galima koreguoti keičiant gyvenimo būdą. Taigi žinant, koks mitybos ir fizinio aktyvumo režimas yra pageidautinas, galima atitolinti genų įtaką tiek antsvorio formavimuisi, tiek polinkiui į tam tikras ligas.

Žinoma, žmogus, neturintis specifinių žinių, negali pats interpretuoti mitybos DNR tyrimo rezultatų. Tik specialistas gali suprasti, kaip derinami įvairūs medžiagų apykaitos procesus lemiantys genai. Labai retai žmogus turi tik vieną „blogąjį geną“, kurio įtaka reikalauja dėmesio. Kartais genų deriniai būna tokie, kurie rodo, kad koreguojant tik mitybą niekas labai nepasikeis, o norint išlaikyti normalų svorį, reikalinga labai intensyvi fizinė veikla. Mitybos DNR tyrimo apžvalgą parengia tyrimą sukūrusi mitybos specialistė.

Ko individualizuoti mitybos tyrimai neparodo

DNR tyrimo rezultatas nėra gatavas meniu ar fizinės veiklos planas. Šis tyrimas neparodo, kokius produktus kiekvienas žmogus turėtų valgyti ar kokių nevalgyti, kokią fizinės veiklos rūšį rinktis. Testas parodo, kokiais principais reikėtų vadovautis sudarant savo valgiaraštį ir renkantis gyvenimo būdą. Galima sakyti, kad DNR mitybos tyrimas yra tarsi vadovas, parodantis, koks turi būti meniu, kad jaustumėtės gerai turėdami tokius genus, kokius turite. Jei žmogus nėra motyvuotas keisti savo įpročius, vien tik atlikus tyrimą jo gyvenime niekas nepasikeis.

Gali būti, kad po mitybos tyrimo žmogui bus rekomenduota, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dieta. Tokiu atveju greičiausiai buvo atrasti du genai, rodantys cholesterolio frakcijų polinkį keistis, pavyzdžiui: didelio tankio arba „gerojo“ cholesterolio gali mažėti arba mažo tankio, arba „blogojo“ cholesterolio gali daugėti. Tokiems žmonėms „gerųjų riebalų“ rekomenduojama gauti iš žuvies, kuri yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, ir iš įvairių aliejų, kuriuose yra omega-9 riebalų rūgščių. Taip pat šiems žmonėms patariama mažiau vartoti angliavandenių ir daugiau valgyti daržovių. Šios mitybos rekomendacijos atitinka pagrindinius Viduržemio jūros dietos principus.

Taip pat svarbu tai, kad mitybos DNR tyrimas parodo, kurių iš „gerųjų riebalų“ žmogui reikia. Jei tyrimas rodo, kad žmogus turėtų vartoti daugiau omega-9 riebalų rūgščių, tuomet reikėtų pasidomėti, kuriuose produktuose jų yra: alyvuogių aliejuje, rapsų aliejuje, avokadų aliejuje, riešutuose, sėklose. Patys DNR tyrimo rezultatai apie tai konkrečiai neinformuoja, šiuos produktus rekomenduoja mitybos specialistas, išanalizavęs tyrimų rezultatus ir individualų genotipą.

Yra specialus DNR tyrimas, kuris gali būti įtrauktas į mitybos tyrimą (įsigijus didįjį tyrimą), siekiant nustatyti, ar žmogus neturi konkretaus geno mutacijos, lemiančios pieno cukraus, arba laktozės, netoleravimo, kuris daugeliui sukelia diskomfortą. Nustačius šią geno mutaciją, mitybos specialistas rekomenduos rinktis produktus be laktozės arba mažinti laktozės kiekį maiste. Tai vertinama individualiai.

Žingsnis savo sveikatos link

Individualizuoti DNR mitybos tyrimai neprieštarauja sveikos mitybos principams. Atvirkščiai, kai kuriems žmonėms tyrimų rezultatai įrodo, kad, nemažinant vartojamų angliavandenių kiekio, o tai dažniausiai reiškia, kad žmogus kasdien valgo saldumynus ir geria vaisių sultis, jo mityba prisideda ne tik prie antsvorio formavimosi, bet ir skatina diabeto vystymąsi. Nustatyta, kad tam tikras genas padidina šią riziką. Taip pat šis genas lemia, kad antsvoris gali atsirasti labai greitai, greičiau nei kitiems, kurie valgo panašiai.

Įrodyta genų įtaka

Nors genai ir jų poveikis yra plačiai tyrinėjami, mitybos srityje dar reikia daug nuveikti. Yra genų, kurių poveikis medžiagų apykaitos procesams tyrinėjamas jau seniai, įrodymų yra daug ir jų patikimumas labai didelis. Kita vertus, daugelio genų įtaka, kurią jau galima aptikti atliekant DNR tyrimus, yra dar tik tyrinėjama.