• Sertificēta klīniski diagnostiskā laboratorija

  • Sertificēta klīniski diagnostiskā laboratorija

Trombofīlijas DNS tests

Atliekant trombofilijos DNR tyrimą, „GenEra“ laboratorijoje tiriamos šios genomo pozicijos:

NM_000130.4(F5):c.1601G>A (p.Arg534Gln), rs6025 (c.1691G>A, FVL, Leideno veiksnys)

NM_000506.4(F2):c.*97G>A (Protrombino geno 20210G>A mutacija)

NM_005957.4(MTHFR):c.665C>T (p.Ala222Val), rs1801133

(MTHFR geno 677C>T polimorfizmas) NM_005957.4(MTHFR):c.1286A>C (p.Glu429Ala), rs1801131

(MTHFR geno 1298A>C polimorfizmas)

NM_000602.4(SERPINE1):c.-820_-817G(4_5) (PAI-1 4G/5G)

Kas yra trombofilija?

Trombofilija yra patologinis organizmo polinkis formuoti trombus. Tai ligų grupė, kurių atveju polinkis formuoti trombus gali atsirasti dėl genetinių veiksnių, dėl aplinkos veiksnių poveikio, taip pat sąveikaujant genams ir aplinkai. Trombofilija siejama ir su venų, ir su arterijų trombozės rizika, tačiau arterinės trombozės genetinės rizikos veiksniai nėra tokie aiškūs, todėl paprastai netiriami.

Kokios gali būti įgimtos trombofilijos genetinės priežastys?

Trombų formavimosi priežastis gali būti įgimtos mutacijos genuose, kurių koduojami baltymai yra susiję su kraujo krešėjimu. Vienos iš dažniausių įgimtos venų trombozės priežasčių yra:

  • vadinamoji Leideno mutacija c.1691G>A faktorių V koduojančiame gene F5 (rs6025),
  • g.20210G>A mutacija faktorių II koduojančiame gene F2 (rs1799963)

Leideno V mutacija V faktorių koduojančiame gene F5;

Europinės kilmės populiacijoje ši mutacija randama 3-8%. Trombozėmis sergantiems pacientams ji pasitaiko 20-25%. Leideno V mutacijos atveju galima padidėjęs baltymo C atsparumas, tai gali būti viena iš trombozės priežasčių.

c.20210G>A mutacija II faktorių koduojančiame gene F2;

Europinės kilmės populiacijoje ši mutacija randama 2-3 %. Trombozėmis sergantiems pacientams ji pasitaiko 4-8 %. Mutacijos atveju organizme būna padidėjęs protrombino lygis, tai gali skatinti trombino formavimąsi ir fibrino trombų formavimąsi. Paveldėjimo tipas: autosominė dominantė abiejose pozicijose.

Pacientams svarbu suprasti, kad pirmiau minėtų mutacijų buvimas genuose F5 arba F2 nereiškia, kad per gyvenimą būtinai išsivystys trombozė. Šios mutacijos buvimas genome tik padidina trombozės riziką.

Žinodamas, kad paciento genome yra šios mutacijos, gydytojas gali atidžiau stebėti pacientą ir priimti sprendimą dėl būtinos palaikomosios terapijos įvairiomis gyvenimo situacijomis, taip pat gali informuoti pacientą apie trombozių riziką didinančius gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnius bei kaip jų išvengti.

Trombozės riziką didinantys veiksniai.

* Yra žinoma įvairių trombozės riziką didinančių veiksnių, kurie kartu su kitais trombofilijos rizikos veiksniais gali didinti venų trombozių riziką:

  • gene MTHFR: 677C>T arba rs1801133 (Ala222Val)
  • gene MTHFR: 1298A>C arba rs1801131 (Glu429Ala)
  • SERPINE1 (PAI-1) 4G/5G polimorfizmas arba rs587776796

MTHFR 677 TT arba MTHFT 677CT-1298AC atveju individas gali turėti padidėjusį homocisteino kiekį kraujyje, tai yra trombofiliją skatinantis veiksnys. Daugiau apie MTHFR mutacijų poveikį organizmui žr. MTHFR tyrimas.

PAI-1 geno 4G alelis susijęs su didesniu plazmos PAI-1 aktyvumu, kuris lemia mažesnį fibrinolitinį aktyvumą ir dėl to 4G homozigotams ir 4G/5G heterozigotams padidėja venų ir arterijų trombozės rizika. Moterims 4G homozigotėms šiek tiek padidėja nėštumo komplikacijų rizika.

** Trombofiliją stiprinantys aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai:

  • atsiradusi trombofilija (malignizacija, hiperhomocisteinemija, auštas VII faktoriaus lygis)
  • Nėštumas
  • Oralinės kontracepcijos vartojimas
  • Pakaitinė hormonų terapija
  • Ilgalaikis buvimas vienoje padėtyje (ilgos kelionės, gulimasis režimas)
  • Centriniai kateteriai, chirurginės manipuliacijos, transplantacijos

Kam rekomenduojama atlikti trombofilijos DNR tyrimą

Tyrimą rekomenduojama atlikti pacientams, turintiems teigiamą trombozių anamnezę (patiems, ir šeimoje), turintiems trombozių netipinėse vietose, trombozių, kurios išsivystė dėl pakaitinės hormonų terapijos arba hormoninės kontracepcijos, taip pat nėštumo metu.

Nėštumo metu trombofilija gali sukelti preeklampsiją, placentos sluoksniavimąsi, intrauterininio vaisiaus vystymosi sustojimą, pakartotiną nėštumo nutrūkimą, nėštumo nutrūkimą vėlyvuoju laikotarpiu (paprastai 3 trimestre).

Nuorodos

 

  1. Bertina, R. M., Koeleman, B. P. C., Koster, T., Rosendaal, F. R., Dirven, R. J., de Ronde, H., van der Velden, P. A., Reitsma, P. H. Mutation in blood coagulation factor V associated with resistance to activated protein C. Nature 369: 64-67, 1994. [PubMed: 8164741]
  2. De Stefano, V., Martinelli, I., Mannucci, P. M., Paciaroni, K., Chiusolo, P., Casorelli, I., Rossi, E., Leone, G. The risk of recurrent deep venous thrombosis among heterozygous carriers of both factor V Leiden and the G20210A prothrombin mutation. New Eng. J. Med. 341: 801-806, 1999. [PubMed: 10477778]
  3. Zivelin, A., Mor-Cohen, R., Kovalsky, V., Kornbrot, N., Conard, J., Peyvandi, F., Kyrle, P. A., Bertina, R., Peyvandi, F., Emmerich, J., Seligsohn, U. Prothrombin 20210G-A is an ancestral prothrombotic mutation that occurred in whites approximately 24,000 years ago. Blood 107: 4666-4668, 2006. [PubMed: 16493002]
  4. Poort, S. R., Rosendaal, F. R., Reitsma, P. H., Bertina, R. M. A common genetic variation in the 3-prime-untranslated region of the prothrombin gene is associated with elevated plasma prothrombin levels and an increase in venous thrombosis. Blood 88: 3698-3703, 1996. [PubMed: 8916933]
  5. Rosendaal, F. R., Doggen, C. J. M., Zivelin, A., Arruda, V. R., Aiach, M., Siscovick, D. S., Hillarp, A., Watzke, H. H., Bernardi, F., Cumming, A. M., Preston, F. E., Reitsma, P. H. Geographic distribution of the 20210 G to A prothrombin variant. Thromb. Haemost. 79: 706-708, 1998. [PubMed: 9569177]